Per paskutinius penkiasdešimt metų labai pasikeitė mūsų gyvenimo tempas ir kokybė – nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be intensyvaus sporto, kelionių, įvairių veiklų, kai geras matymas yra ypač svarbus. Taip pat padaugėjo ir trumparegių, nešiojančių akinius ar kontaktinius lęšius, kurie vis dažniau pagalvoja ir apie itin efektyvią bei saugią regos korekciją lazeriu.
Anot akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Lolitos Pošiūnienės, trumparegystė dažniausiai pradeda vystytis jau vaikystėje ir ją būtina koreguoti. Džiugu, kad darželinukai ir moksleiviai reguliariai lankosi pas akių gydytojus ir nešioja akinius.
„Kai trumparegystė ir astigmatizmas yra laiku koreguojami, akys vystosi tinkamai ir vaikai užauga gerai matantys, priešingu atveju akis lieka tinginė ir ateityje nepagelbės net regos korekcija lazeriu. Dažnai nedidelių dioptrijų trumparegystė ir astigmatizmas netrukdo iki 25–30–ies metų amžiaus, o tada jaunuoliai pastebi, kad gerai nebemato“, – teigia mikrochirurgė.
Minėto amžiaus žmonėms suprastėjęs matymas ima trukdyti vakarais vairuojant, konferencijose, kine, teatre. Ilgai dirbant kompiuteriu labai pavargstama, ima skaudėti galvą ir akis.
„Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su akių gydytoju ir susidėlioti planą, kaip galima regą pagerinti. Svarbu paminėti, kad nei trumparegystė, nei astigmatizmas nėra liga, ir nereikia bijoti kreiptis“, – drąsina L. Pošiūnienė.
Regėjimo sutrikimas, kurio galime ir nepastebėti
Astigmatizmas – regos sutrikimas, kai spinduliai, praėję akies optinę sistemą, susikerta ne viename, o dviejuose židiniuose. To rezultatas – tinklainėje susidaręs neryškus vaizdas, tiek žiūrint į tolį, tiek iš arti.
„Daugelis iš mūsų turime mažo laipsnio astigmatizmą, to visai nepastebime ir jis neturi įtakos mūsų gyvenimo kokybei, tačiau didesnio laipsnio sutrikimas gali itin pabloginti matymą. Jis atsiranda dėl netaisyklingos akies ragenos ar lęšiuko formos, padėties ar jų pažeidimų“, – teigia oftalmologė.
Dažnu atveju po išsamių paciento regos tyrimų paaiškėja, kad jis turi kelis regos sutrikimus, pavyzdžiui, astigmatizmą ir trumparegystę kartu, bet nereikia išsigąsti, nes regos korekcija lazeriu sprendžia dvi regos problemas tuo pačiu metu.
„Vos per dešimt minučių šiuolaikinės technologijos leidžia mums pakoreguoti abi prasto regėjimo priežastis – ir trumparegystę, ir astigmatizmą – o pacientai po procedūros juokiasi, kad operacija buvo tiek greita ir paprasta, jog, jei būtų žinoję, būtų prisiruošę atvykti daug anksčiau“, – šypsosi L. Pošiūnienė.
Trumparegystės korekcija lazeriu neperžengiant saugių ribų
Trumparegystė, arba kitaip miopija – tai būklė, kai šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę, todėl toliau esantys objektai atrodo neryškūs.
„Jei regą galime puikiai pakoreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais, galima bus tą greitai bei efektyviai padaryti ir lazerine regos korekcija. Įprastai ji atliekama nuo 18–os metų, iki -12 dioptrijų, kai pacientas neserga gretutinėmis akių ar kitomis autoimuninėmis ligomis ir kai rega bent metus yra stabili“, – vardija mikrochirurgė.
Sparčiai tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, dabar galima pasiūlyti net kelis skirtingus regos korekcijos lazeriu būdus – paviršines korekcijas SURFACE, su ilgesniu pooperacinio atsistatymo periodu, ir atliekamas giliuosiuose ragenos sluoksniuose – FEMTO ar SMILE, kai gijimo laikotarpis itin trumpas, todėl didėja tikimybė, kad kuris nors iš metodų pacientui tikrai tiks.
„Konsultacijos metu atliekame išsamius paciento regos tyrimus ir aptariame, kurie akių korekcijos lazeriu būdai labiausiai tinkami pagal paciento sveikatos būklę ir kokį matymą galima pasiekti. Visais atvejais galutinis procedūros rezultatas yra pasiekiamas vienodas, skiriasi tik pooperacinio periodo ir regos atsistatymo laikas bei operacijos atlikimo technika“, – teigia L. Pošiūnienė.
Regos korekcija lazeriu – ne tik komfortas, bet ir prevencija
Akiniai yra paprasčiausias trumparegystės ir astigmatizmo korekcijos būdas gerai matyti, bet ne pats komfortiškiausias – jie turi būti pakankamai patogūs, kad juos norėtųsi dėtis ir būtų malonu nešioti, priešingu atveju – gulės nenaudojami.
„Akiniai riboja fizinį aktyvumą – nepatogu sportuoti, eiti į žygius, kopti į kalnus, slidinėti, bėgioti, užsiimti vandens sportu – reikia vis prisiminti akinius pasiimti, ant jų neatsisėsti. Jie rasoja, stiklai braižosi, juos reikia dažnai keisti. Ypač didelė bėda ištinka, kai juos pameti kelionėje, o kitų nėra“, – teigia akių gydytoja.
Kita regos korekcijos alternatyva – kontaktiniai lęšiai. Juos reikia išmokti įsidėti ir išsiimti, būtina laikytis higienos reikalavimų, laiku keisti, negalima nešioti sergant peršalimo ligomis ar, dėl didesnės infekcijų rizikos, maudytis su jais vandens telkiniuose.
„Neretai sulaukiame pacientų su ragenos uždegimais dėl netinkamai nešiojamų kontaktinių lęšių. Kartais tokie uždegimai būna sunkūs ir ragenoje lieka drumstys, vėliau trukdančios matymui“, – įspėja mikrochirurgė.
Anot jos, geriausias būdas koreguoti regą yra akių korekcija lazeriu, efektyviai išsprendžianti trumparegystės ir astigmatizmo sutrikimus bei garantuojanti visišką kasdienio gyvenimo laisvę be papildomų priežiūros priemonių.
„Regos korekcija lazeriu užtikrina visai kitą gyvenimo kokybę. Ryte atsikeliate jau matydami gerai – nereikia ieškoti akinių, patogu važiuoti dviračiu, keliauti, poilsiauti, plaukioti, galima rinktis bet kokius patinkančius saulės akinius. Net jei atrodo, kad rega suprastėjo vos vos, vertėtų ne atidėti, o atvykti pas specialistą, kuris įvertintų akių būklę ir rekomenduotų tinkamiausią regos korekcijos metodą“, – apibendrina L. Pošiūnienė.
Užpildykite nemokamą anketą ir sužinokite, ar regos korekcija lazeriu Jums galima, čia.