Katarakta – viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių akių ligų, tačiau jos pradžia dažnai nepastebima. Pablogėjus regėjimui, daugelis mano, kad pakaks stipresnių akinių, tačiau, ilgainiui, tai ne tik nepadeda, bet dar ir apsunkina kasdienybę. Laiku nesikreipus į gydytojus, galima negrįžtamai prarasti regėjimą.
Anot akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Audriaus Valatkos, katarakta atsiranda dėl akies lęšio drumstėjimo. Tai vyksta iš lėto – regėjimas silpsta, o žmogus dažnai galvoja, kad tai tik amžiaus nulemti pokyčiai, kuriuos galima išspręsti keičiant akinius stipresniais.
„Akies lęšį sudaro vanduo ir baltymai. Kai pastarieji ima jungtis į sankaupas, lęšis ima drumstis, o šviesos srautas nepasiekia tinklainės – dėl to pradeda vystytis katarakta. Jei liga progresuoja, regėjimas vis labiau blogėja, o laiku negydant, galima ir visiškai apakti“, – teigia gydytojas.
Operacija – vos 10 min., be skausmo ir su ilgalaikiu rezultatu
Pacientai dažnai išsigąsta išgirdę kataraktos diagnozę – jiems atrodo, kad toks regėjimas ir liks, tačiau gydytojas ramina – šiuolaikinė operacija trunka vos 10 minučių, yra visiškai neskausminga, o jos metu pašalinamas susidrumstęs lęšis ir įdedamas naujas, dirbtinis.
„Procedūra trunka apie 10 min. ir atliekama taikant vietinę nejautrą, t. y. pacientas nejaučia jokio skausmo. Efektas matomas jau pirmosiomis dienomis po operacijos, o regėjimas stabilizuojasi per kelias savaites. Galutinį matymą galima vertinti maždaug po mėnesio“, – sako A. Valatka.
Rezultatai priklauso ne tik nuo chirurgo darbo, tačiau ir nuo individualiai parinkto lęšio, kurį gydytojas rekomenduoja po išsamių paciento akių tyrimų. Anot specialisto, kuo anksčiau pacientas kreipiasi ir kuo tiksliau laikosi pooperacinių gydytojo nurodymų, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis – regėjimas gali būti sugrąžintas toks, koks buvo iki lęšio sudrumstėjimo.
„Pacientai dažnai nustemba, kaip greitai grįžta spalvos, vaizdas tampa ryškesnis, dingsta dvejinimasis ar matymas kaip pro rūką. Po mėnesio žmogus vėl gali visaverčiai skaityti, vairuoti, dirbti kompiuteriu ir džiaugtis ryškia kasdienybe“, – teigia mikrochirurgas.
Lęšio parinkimas pagal individualius poreikius
Prieš parenkant lęšį, atliekami išsamūs paciento regos tyrimai – vertinamas regos aštrumas, dioptrijos, ragena, tinklainė, akių dugnas. Taip pat atsižvelgiama į paciento akių būklę, gyvenimo būdą ir lūkesčius.
„Galimi įvairūs variantai – nuo Teritorinės ligonių kasos kompensuojamų bazinio standarto lęšių iki pažangių daugiažidinių ar „EDoF“, ištęsto židinio nuotolio, lęšių, užtikrinančių gerą matymą tiek iš arti, tiek vidutiniu nuotoliu, tiek į tolį“, – pabrėžia gydytojas.
Bazinio, asferinio ar torinio lęšio atveju pacientui reikės skaitymo akinių. Daugiažidinis ar „EDoF“, ištęsto židinio nuotolio, lęšis leidžia matyti visais atstumais ir sumažina akinių poreikį arba visai jį panaikina.
„Tinkamiausio lęšio pasirinkimas yra itin svarbi kataraktos operacijos dalis, nuo kurios priklauso tiek regėjimo kokybė, tiek paciento kasdienis komfortas po procedūros. Įprastai jaunesni ir aktyvūs žmonės pageidauja maksimalios regėjimo laisvės ir renkasi daugiažidininus lęšius“, – patirtimi dalijasi mikrochirurgas A. Valatka.
Be to, pagerintos kokybės lęšiai dažnai pasižymi papildomomis ypatybėmis – pavyzdžiui, mažesne antrinės kataraktos vystymosi rizika.
Kada kreiptis į gydytoją – pirmieji simptomai
Dažnai žmonės nesikreipia tol, kol regėjimas tampa rimta kliūtimi kasdienoje – kai nebegali pasigaminti maisto, apsitvarkyti ar rūpintis savimi. Artimieji pastebi, kad vyresni giminaičiai tampa pasyvūs, be nuotaikos, nebeužsiima mėgstama veikla – dažnai tai yra regos praradimo pasekmė.
„Vyresnio amžiaus žmonės dėl blogėjančios regos neturi noro ką nors veikti, netenka pasitikėjimo savimi, vengia išeiti iš namų ar bendrauti. Taip pat padidėja socialinės izoliacijos, depresijos ar net traumų rizika. Vaikai ar anūkai dažnai pirmieji pastebi, kad artimasis nebemato televizoriaus, vengia eiti į lauką, nebeskaito“, – teigia A. Valatka.
Anot jo, tokiu atveju reikėtų nedelsti ir vykti pasitikrinti. Gydytojas įvertina situaciją ir paskiria gydymą. Bandymas savarankiškai spręsti problemą keičiant akinius ar ignoruojant prastą matymą gali kainuoti nemažai laiko ir pinigų, tačiau realios naudos neteikia.
„Svarbiausia – nelaukti. Laiku diagnozavus kataraktą, gerą regą atkurti ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą yra daug paprasčiau nei tuo atveju, kada liga yra įsisenėjusi ir operacija sudėtingėja“, – apibendrina gydytojas A. Valatka.