Spustelėjus šaltukui, perkame šiltus drabužius, veidą bei rankas tepame apsauginiais kremais. Šaltasis sezonas taip pat daugeliui reiškia ir ne itin malonų laiką – sausų akių sindromą ar uždegimą. Kaip tinkamai, svyruojant temperatūrai, pasirūpinti savo akimis?
Kadangi akys nėra kūno periferijoje ir jas saugo vokai, nušalti joms reikėtų ekstremaliai žemos temperatūros – sūrus vanduo sušąla esant daug žemesniems laipsniams nei gėlas, tad nuo nušalimo akis saugo bendroji kūno temperatūra bei sūrios ašaros. Nepaisant to, grėsmę akių sveikatai gali kelti kiti faktoriai.
Pavojus akims pirmiausia slypi namuose
Anot Akių klinikos „Lirema“ gydytojos-mikrochirurgės Aistės Augytės, akių alergijos yra dažnai tapatinamos su šiltuoju sezonu, kai ore sklaido žiedadulkės ar vėjas nešioja dulkes, tačiau taip manyti klaidinga. Retai kada susimąstome, kad ir namuose galima rasti visą alergenų puokštę.
„Žiemą daugiau praleidžiant laiko patalpose pasireiškia namų dulkių erkučių, naminių gyvūnų ar kosmetikos, sukeltos alergijos. Simptomai būdingi tik tada, kai yra provokuojami alergeno, todėl jaučiami ne visais atvejais, o kai aplinkoje pastarasis yra. Tada prasideda intensyvus ašarojimas, parausta akys, gali paburkti vokai, niežėti, dažnai prisideda sloga ir ima čiaudulys,“ – teigia gydytoja A. Augytė.
Jei vieną kartą jau esate sirgę panašia alergija, tačiau simptomų nebejaučiate, tai nereiškia, kad pasveikote – organizmas vis dar pasirengęs kovoti su alergenais, kai vėl su jais susiduria.
Kitas akių dirglumą provokuojantis dalykas – lauko ir kambario temperatūrų skirtumas. Esant žemai lauko temperatūrai, o viduje veikiant šildymui, patalpos oras tampa sausas. Jis džiovina ir akies paviršių, akys sausėja, parausta, galimas diskomfortas, svetimkūnio pojūtis, neryškus matymas.
„Jei dar prisideda kiti akių sausumą skatinantys faktoriai – gerai kondicionuojamos patalpos, darbas su kompiuteriu, sisteminės ligos – akių sausumas pasireiškia dar intensyviau,“ – teigia mikrochirurgė.
Atšalę orai provokuoja virusus
Esant šaltiems orams, padaugėja virusinių susirgimų, todėl didesnė tikimybė kilti ir akių uždegimams. Akių uždegimo simptomai – paraudimas, padidėjęs akių jautrumas, ašarojimas, gali būti išskyrų, paburkti vokai bei pablogėti rega. Tokia būsena gali tęstis nuo savaitės iki kelių. Reikia prisiminti, kad, paraudus akims, jokiu būdu negalima nešioti kontaktinių lęšių, o būtina laikytis higienos reikalavimų, kad kontaktiniai lęšiai netaptų mikroorganizmų rezervuaru, sukeliančiu sunkius akių uždegimus.
Akių diskomfortą sąlygoja ne tik virusai, sausas patalpų oras, bet ir stiprus vėjas, dėl kurio akys praranda natūralią apsaugą. Ašaras gamina ašarų liaukos, tačiau su amžiumi, dėl organizmo būklės ar vaistų vartojimo jų gamyba sulėtėja ar blogėja ašarų kokybė. Ašaros sudarytos iš trijų komponentų – vandens, aliejaus ir gleivių. Kiekviena iš šių sudedamųjų dalių maitina ir saugo akies paviršių, aliejaus sluoksnis užtikrina, kad drėgmė neišgaruotų, o gleivių sluoksnis reikalingas tolygiai paskirstyti ašaras akies paviršiuje. Jei taip reikalingos drėgmės nebelieka, ji išgaruoja ar netolygiai pasiskirsto per rageną, galima justi sausių akių simptomus.
Temperatūros kaitai reikia pasiruošti
Jau prasidėjus akių uždegimui, būtina oftalmologo konsultacija, kurios metu paskiriamas tinkamas gydymas. Anot gydytojos, norint apsisaugoti iš anksto, labai svarbi rankų higiena, nes dažniausiai virusai į akis perduodami kontaktiniu būdu.
„Susirgus vienam šeimos nariui, būtina naudotis atskirais rankšluosčiais, palietus akis, nedelsiant nusiplauti rankas, dezinfekuoti durų rankenas. Dažnai akių uždegimai prasideda po peršalimų, kitų susirgimų, todėl svarbus imuniteto stiprinimas, ypač vitamino D vartojimas,“ – teigia A. Augytė.
Norint išvengti sausų akių sindromo, rekomenduojama drėkinti šildomas patalpas, jaučiant simptomus naudoti drėkinančius lašus, dirbant priešais ekranus daryti pertraukas bei prisiminti vis pamirksėti. Prieš einant į lauką pučiant šaltam vėjui, naudoti dirbtines ašaras ir nešioti akinius, kurie sumažintų ašarų nugaravimą nuo akių paviršiaus. Svarbu prisnigus ar šviečiant saulei prisiminti ir tamsius akinius, nes būtent tada akys gauna didesnę UV spindulių dozę. Didelė spinduliuotė gali pažeisti rageną bei akių dugną, sukelti jų pakitimus ir turėti įtakos tolesniam ligų vystymuisi. Taip pat patartina vartoti daugiau skysčių, mažinant kavos ir alkoholio, kad organizmas turėtų išteklių apsaugoti akis staiga keičiantis temperatūrai.