Sergantys diabetu neretu atveju susiduria su diabetine retinopatija – cukrinio diabeto komplikacija, kai akies tinklainėje ima rastis pakitimų, matymas staiga sutrinka, o gyvenimo kokybė suprastėja. Kaip šią ligą laiku atpažinti ir gydyti?
Pažeidžia tinklainę
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, per pastaruosius dešimtmečius diabeto atvejų itin padaugėjo. Globaliai daugiau nei 422 milijonai gyventojų serga diabetu. Sergant šia liga ir akių kraujagyslėms trūkstant deguonies yra pažeidžiami smulkieji akių tinklainės kapiliarai. Diabetinei retinopatijai progresuojant, priešais tinklainę, t.y. priešais akių dugne esantį nervinių ląstelių sluoksnį ir jame, ima formuotis naujos, nevisavertės kraujagyslės.
Skiriami du diabetinės retinopatijos tipai – neproliferacinis, kai nevisaverčių kraujagyslių dariniai susidaryti nespėja, ir proliferacinis, kai nesveikų kraujagyslių daugėja, tinklainė paburksta ir vystosi geltonoji dėmė.
Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Lilijos Socevičienės, daugėjant tokių darinių, gali rastis tinklainės atšoka ar stiklakūnio kraujosruvos, kai kraujas patenka į akies vidų ir stiklakūnis sudrumsčiamas.
„Pacientas tokiu atveju gali skųstis blogu matymu, juoduliais akyse, o kartais net apakimu. Esant tokiai regos būklei, mikrochirurgai pirmiausia pataria taikyti beskausmį lazerinį gydymą (fotokoaguliaciją), o jeigu gydymas nepadeda, tuomet atliekama vitrektomijos – stiklakūnio šalinimo, operacija“, – teigia gydytoja.
Simptomai nežymūs
Tik prasidėjusi, debetinė retinopatija nesukelia simptomų ir pacientas matymu nesiskundžia. Anot mikrochirurgės, šią ligą gali iššaukti ne tik didelis gliukozės bei cholesterolio kiekis kraujyje, inkstų veiklos sutrikimas, ar kraujospūdžio padidėjimas, bet ir aukštas akispūdis.
„Tai klastinga liga, nes jos žmogus dažnai nejaučia tol, kol matymas visiškai nesuprastėja. Juk kol jaučiamasi gerai, atrodo, nėra tikslo tikrintis akispūdžio ar akių dugno, tačiau tai yra didžiausia klaida. Mikrochirurgai ligos ir jos komplikacijų atveju gali pagelbėti bei matymą išsaugoti tik tada, kai ji diagnozuojama pakankamai anksti“, – tikslina gydytoja.
Anot L. Socevičienės, ligai rastis įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Gali pasitaikyti, kad jei šeimoje yra giminių, turinčių atsparumą padidėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, šeimos nariai bus atsparesni ir diabetinei retinopatijai. Bet lygiai taip pat, jeigu kuris turės polinkį – kiti šeimos nariai gali sirgti ir liga gali progresuoti greičiau.
Būtina profilaktika
Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, tabako bei alkoholio atsisakymas yra pagrindiniai būdai, norint apsisaugoti nuo diabeto ar pristabdyti diabetinę retinopatiją.
„Jei pacientas jau serga diabetu, svarbiausia yra jį kontroliuoti, taip sumažiname akių ligų komplikacijų tikimybę. Svarbu nuolat stebėti savo kraujospūdį, o jam pakilus – gydyti. Nuo 40–ties metų privaloma matuotis akispūdį ir kasmet reguliariai atvykti pas akių ligų gydytoją pasitikrinti“, – teigia L. Socevičienė.
Atvykus pirmą kartą, konsultacijos metu gydytojas apžiūri akis, plečia vyzdžius ir vertina akių dugną. Norėdamas patikrinti tinklainės būklę, specialistas atlieka optinę koherentinę tinklainės tomografiją. Po tyrimų gydytojas sprendžia, ar pagal akių sveikatos būklę pacientas turi kitą kartą atvykti po metų, ar po pusmečio, ar lankytis kas tris mėnesius.
„Atlikus išsamius regos tyrimus ir laikantis stropaus profilaktinio lankymosi, diabetinė retinopatija gali būti diagnozuota laiku, o gera rega išsaugota iki garbaus amžiaus“, – apibendrina mikrochirurgė.