kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija
2020-01-10

Akių nuovargis ar ligos simptomai: kada verta sunerimti?

Žaibavimas akyse, vaizdo išsikraipymas, blankus matomumas ar minimaliam laikui dingstanti rega – simptomai, atsirandantys dėl akių nuovargio. Akių gydytojo kabinete tokie nusiskundimai gali reikšti ir pirmuosius rimtos ligos simptomus. Kada reikia nedelsti pasitikrinti?

Akių gydytojus nusiskundimai žaibavimu akyje visada priverčia suklusti. Kartais staigiai atsistojus, akyse pasirodo švieselės – tai normali reakcija į kraujo cirkuliacijos kaitą. Tačiau pasitaiko, kad švysteli ir žaibas. Pirmąkart sužaibavus, žmogus gali nesuprasti, kad tai nutiko tik jo akyje, tačiau būsenai kartojantis, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių ligų gydytoją.

Pirmieji simptomai apgaulingi

„Dažnu atveju žaibo efektą sukelia tinklainės patempimas, tačiau pagal simptomus negalima nustatyti, ar tinklainė buvo tik patempta, ar ir įplėšta. Kartu su žaibavimu pasirodžiusios intensyvios, didelės ar gausios drumstys tokius įtarimus tik dar labiau patvirtina“, – teigia Akių klinikos „Lirema“ mikrochirurgas Arūnas Miliauskas.

Stiklakūnis – skaidrus gelis, užpildantis maždaug 80 proc. akies tūrio, sudarytas iš vandens, hialurono rūgšties ir kolageno. Po įvairių akių traumų, esant didelio laipsnio trumparegystei ar vyresnio amžiaus žmonėms, ima formuotis stiklakūnio pakitimai. Anot A. Miliausko, sulaukus 50–ties, drumstys akyse gali signalizuoti ne tik atšokusio stiklakūnio sijas, kraują, bet ir tinklainės atšoką. Šią diagnozę akių ligų gydytojo kabinete pacientas dažniausiai išgirsta pirmą kartą. Tinklainės atšoka gali dažniau pasireikšti trumparegiams ar patyrusiems akies traumą.

„Pastaroji yra ūmi būklė, reikalaujanti greitos intervencijos, ir negydoma gali baigtis aklumu. Esant tinklainės atšokai, tipinis nusiskundimas – po žaibavimo prieš akį atsiradusi užuolaida. Ši gali matytis įvairiose pusėse ir iš pradžių nebūtinai uždengti visą akies vaizdą,“ – pastebi gydytojas.

Kartais matymas išsikreipia – tokį vaizdo laužimą gali sukelti ne tik nauji akiniai, bet ir drumstėjantis akies lęšiukas ar pažeista centrinė tinklainės dalis. Ji pažeidžiama dėl amžinių pakitimų ir gali pradėti vystytis tinklainės degeneracija ar imti formuotis membrana, kuri traukdamasi raukšlėja tinklainės sluoksnius ir sukelia simptomų.

„Tinklainės geltonosios dėmės degeneracija – priklausomai nuo stadijos – gali būti stebima arba gydoma vaistų injekcijomis į stiklakūnį. Kartais reikalinga ir vitrektomijos operacija bei ilgesnė reabilitacija,“ – patirtimi dalijasi A. Miliauskas.

Būtina laiku pastebėti

Į akies vidų patekus svetimkūniui, atliekama itin skubi vitrektomijos operacija – tikslas pašalinti svetimkūnį nedelsiant. Esant tinklainės atšokai, dažniausiai taip pat prireikia pakankamai skubios procedūros. Tyrimai rodo, kad tinklainės atšokos operaciją reikėtų atlikti per kelias dienas. Jei centrinė dalis dar nėra atšokusi, siekiama operuoti kuo greičiau, kol atšoka nepasiekė centro.

„Pasitaiko pacientų, kurių tinklainės būklės įvertinti nepavyksta, bet galime įtarti jos pažeidimą, pavyzdžiui, kai į stiklakūnį išsilieja kraujo. Tokiu atveju, jei kraujavimo kilmė neaiški, laukti pavojinga, būtina operuoti skubiai“, – teigia mikrochirurgas.

Vitrektomijos operacija atliekama ir kai panyra natūralus ar dirbtinis lęšiukas, įskaitant kataraktos operacijos metu pasitaikančius atvejus, kai dėl šios priežasties nėra kaip stabiliai įdėti dirbtinio lęšio. Jei yra pakilęs akies vidinis spaudimas, operacija turi būti atliekama skubiau. Ją taip pat rekomenduojama atlikti, kai sergantiems cukriniu diabetu išsivysto tokios ligos, kaip proliferacinė retinopatija ar esant kai kuriems įgimtiems tinklainės-gyslainės sindromams. Nedidelis vaizdo iškraipymas, kai žiūrima abejomis akimis, gali būti mažai jaučiamas ar toleruojamas, tačiau be operacijos jis nepraeina, dažniausiai toliau progresuoja ir pooperaciniai rezultatai gali būti prastesni.

„Mes, chirurgai, neturime galimybės naujai suformuoti tinklainės, o tik sukurti sąlygas jai pačiai atsistatyti, bet metų metus buvusi sužalota, tinklainė atsistatinėja sunkiau, todėl tik pastebėjus įtartinus simptomus, rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją“, – pastebi A. Miliauskas.

Tik profilaktika leidžia išsaugoti regą

Jei pacientas nemato, bet apsinešęs vaizdas praeina pamirksėjus ar užsidėjus akinius, jaudintis neverta, tačiau visais kitais atvejais būtina pasikrinti. Jei pasitikrinote, bet toliau žaibuoja, reiškia, reikia vėl planuoti vizitą pas gydytoją. Kad ir koks geras specialistas būtų, ateities gydytojas nuspėti negali – naujas žaibas, ypač su naujomis drumstimis, reiškia naują apžiūrą.

„Rizikingo laikotarpio, kai stiklakūnis gali atšokti ar prasidėti jo pakitimai, amžiaus diapazonas yra gana platus, bet proceso pradžia yra nuo 50–ies metų. Visiškos stiklakūnio atšokos amžiaus vidurkis yra 69–eri metai. Tik 1,7 proc. žmonių jis būna atšokęs iki 50–ies ir net trečdaliui iki 75–79 metų“, – teigia A. Miliauskas.

Esant amžiniams pakitimams, sveika mityba, produktų, kuriuose gausu antioksidantų ir mažai sočiųjų riebalų rūgščių, vartojimas padeda išsaugoti regą.

Vizitui pas akių ligų gydytoją-mikrochirurgą A. Miliauską galite registruotis telefonu: +37061595550 arba internetu.

Grįžti į naujienas