Kino industrijai plečiantis ir technologinei pažangai augant, greitai pamiršime, kas yra dviejų dimensijų filmai. Vis daugiau kino šedevrų teatruose stebime 3D vaizdu, džiaugiamės patiriamomis emocijomis ir filmų realistiškumu, tačiau ar susimąstome, kaip 3D kino žiūrėjimas veikia mūsų akis?
Kodėl matome 3D vaizdą?
Pirmiausia, siekiant suvokti 3D kino poveikį mūsų regėjimui būtina išsiaiškinti, kodėl užsidėję specialius akinius mes matome trijų dimensijų vaizdą. Mūsų smegenys, matydamos vaizdą kairiąja ir dešiniąja akimi geba suvokti skirtingus atstumus iki daiktų, todėl realybėje matome 3D vaizdą. Tokio vaizdo nematome paprastai žiūrėdami į ekranus todėl, kad vaizdas yra projektuojamas plokštumoje ir mūsų akys ir smegenys jį suvokia kaip esantį viename nuotolyje. Neužsidėję 3D akinių negalime matyti 3D vaizdo net ir žiūrėdami tuos filmus, kurie sukurti filmuojant dviem skirtingomis kameromis, siekiant sukurti erdvinį vaizdą.
Senieji 3D akiniai, kurių vienas stikliukas raudonas, kitas – žalias, tarsi įjungdavo mūsų akyse skirtingus kanalus, kad abejomis akimis matydami skirtingus vaizdus suvoktume ne dviejų, o trijų dimensijų vaizdus. Paprastai tariant, su specialiais akiniais žiūrėdami 3D filmus viena akimi matome vieną vaizdą, kita – kitą, o mūsų smegenys iš to sukuria vieną bendrą erdvinį vaizdą. Tiesa, šiandieniniai 3D akiniai veikia kiek kitaip: viename akinių stikliuke yra horizontalios, kitame – vertikalios juostelės, dėl kurių matome du vienas ant kito sudėtus vaizdus ir taip smegenyse sukuriame trijų dimensijų vaizdą.
3D filmai labiau išvargina žiūrimi televizoriaus ar kompiuterio ekrane
Populiarėjant 3D filmams mokslininkai užsiima ir jų įtakos mūsų regėjimui tyrimams. Pastarųjų rezultatai atskleidžia, kad trimačių filmų saugumą kino teatruose garantuoja didelis atstumas tarp žiūrovų ir ekranų. Vis dėlto situacija kiek kitokia, kai trijų dimensijų vaizdas stebimas televizoriaus ar kompiuterio ekrane, kur atstumas tarp žiūrovo ir ekrano yra kur kas mažesnis. Tokiais atvejais galimos pašalinės, nemalonios mūsų regėjimo reakcijos į trimatį vaizdą.
Gali atsirasti nuovargis bei galvos skausmai
Dažniausios problemos, kurias gali sukelti 3D filmų žiūrėjimas, yra nuovargis, galvos skausmai, pykinimas, susiliejęs vaizdas ar paprasčiausiai – negalėjimas matyti 3D vaizdo efektų. Taip atsitinka dėl vaizdo ir TV ekrano gylio skirtumų. Žiūrint 2D vaizdus, mūsų akims yra patogu, nes nereikia naudoti stereoskopinio regėjimo. 3D filmų žiūrėjimas reikalauja didesnio akių raumenų įsitempimo, tad gali lemti akispūdžio padidėjimą, akių skausmus. Jei viena akis mato prasčiau, rizika patirti skausmus žiūrint 3D filmus padidėja. Be to, pasitaiko atvejų, kai dėl prastesnio regėjimo apskritai žmogui būna neįmanoma atkurti 3D vaizdo efektų.
Dažniausiai nemalonumus patiria turintys regos problemų
Nemalonumus žiūrėdami 3D filmus dažniausiai patiria tie žmonės, kurie turi regos problemų. Žiūrint trimačius vaizdus akis ir centrinę nervų sistemą stipriai vargina didelis informacijos srautas, greitai besikeičiantys vaizdai – tai silpnesne akių sveikata besiskundžiatiems žmonėms lemia blogą savijautą po trimačio filmo seanso. Vis dėlto svarbu žinoti ir tai, kad net ir puikiai realybėje matantys žmonės gali pajusti 3D kino daromą įtaką – tai ženklas, kad vertėtų apsilankyti pas akių gydytoją konsultacijai ir akių tyrimams arba pasitarti su gydytoju – neurologu.
Vaikai neigiamą 3D vaizdų įtaką patiria dažniau
Atlikti tyrimai atskleidžia, kad vaikai dažniau nei suaugusieji patiria diskomfortą žiūrėdami 3D filmus. Atskiromis akimis matomus skirtingus vaizdus į vieną sulieti gebėti pradedame sulaukę 3-4 mėnesių amžiaus, o šis įgūdis galutinai susiformuoja tik sulaukus 6 – 10 metų. Nepaisant to, kad vaikai ir gali matyti 3D vaizdus ekrane, turėdami jautresnę nervų sistemą nei suaugusieji, jie dažniau patiria nemalonius pojūčius.