Akių ligų yra daugybė, tačiau labiausiai gąsdina tos, kurios nesiimant reikiamų priemonių gali tapti aklumo priežastimi. Katarakta yra viena ligų, galinti lemti regėjimo praradimą. Vis dėlto šiuolaikinė medicina daugeliu atvejų kataraktą išgydo, tad svarbiausia žinoti ligos požymius ir laiku kreiptis į medikus.
Katarakta – kaip atpažinti?
Sudrumstėjęs regėjimas – aiškiausias ligos požymis: pasitikrinti akis vertėtų jei kartais atrodo, kad matote objektus geltoname fone, akina ryški šviesa ar dvejinasi vaizdas. Vis dėlto svarbiausias apie kataraktą informuojantis simptomas – regėjimo sutrikimai, kai atrodo, kad viską matote kaip pro rūką, apima jausmas, jog akį aptraukė neskaidri plėvelė.
Svarbu žinoti, kad ant jūsų akies kataraktos atveju neatsiranda jokia odelė – tai dalies jūsų akies, vadinamos lęšiuku, sudrumstėjimas, neleidžiantis šviesai patekti į tinklainę. Būtent dėl šios priežasties sutrinka regėjimas, o nesiimant priemonių gali ir palaipsniui dingti visai.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės paprasčiausiai iš karto nepastebi kataraktos požymių, nes regėjimas silpsta labai palaipsniui, pirmiausia apsidrumsčia viena akis ir tik vėliau regėjimas ima silpti stipriau, labiau pastebimai.
Katarakta ir jos simptomai
- regėjimas pradeda palaipsniui blogėti,
- vaizdas tampa lyg pro rūką,
- spalvos tampa gelsvesnės,
- nebetinka senieji akiniai ar tenka juos dažnai keisti,
- akina ryški šviesa,
- sunku vairuoti tamsiu paros metu,
- atsiranda dvejinimas, žiūrint viena akimi.
Jei nerimaujaute dėl pablogėjusio regėjimo ar pastebite nors vieną iš simptomų, vertėtų nedelsti ir pasitikrinti akis pas oftolmologą.
Kas dažniausiai serga?
Katarakta paprastai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai ja serga ir vaikai, nes lęšiuko drumstėjimas gali būti įgimtas. Taip pat retai, bet nuo šios ligos kenčia ir jauno amžiaus žmonės, kuriems katarakta gali išsivystyti dėl įvairių traumų, uždegimų ar sergant bendrinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.
Aiškių priežasčių, kodėl išsivysto katarakta, nustatyta nėra. Manoma, kad tai lemia medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke, jo struktūros pakitimai bėgant metams, taip pat – tokios ligos kaip cukraligė, lėtinis odos uždegimas, neurodermintas, sklerodermija. Be to, kataraktą gali lemti ir ilgą laiką didelėmis dozėmis vartojami hormoniniai vaistai.
Katarakta – kaip gydyti?
Katarakta gydoma tik chirurginiu būdu
Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – operacija. Vaistų, kurie praskaidrintų lęšiuką ar sustabdytų kataraktos vystymąsi nėra. Operacijos metu pakeitus lęšiuką regėjimas dažniausiai grįžta, tačiau svarbu žinoti, kad kuo ankstesnėje stadijoje atliekama operacija, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Kataraktos operacija yra neskausminga ir trumpa – jos metu naudojama vietinė nejautra ir trunka nuo 20 iki 30 minučių. Per akyje padarytą 2 mm mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Po operacijos tą pačią dieną ligonis jau gali vykti namo. Regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir galutinai nusistovi per keletą savaičių.
Ar galima kataraktos operaciją atlikti nemokamai?
Taip, kataraktos operaciją su sferiniu sulankstomu lęšiu kompensuoja valstybė – Akių chirurgijos klinika LIREMA yra sudariusi sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis, todėl apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) gydymas yra nemokamas.
Pagal individualų poreikį, galima rinktis ir kitokius lęšius, kurie neįtraukti į TLK kompensuojamų lęšių sąrašą ir kompensuojami asmeninėmis pacientų lėšomis – asferinį lęšį, trijų židinių lęšį visiems atstumams ar torinius – astigmatizmą koreguojančius intraokulinius lęšius. Siūlomas platus spektras minkštų lęšių su kiekvieno paciento individualius poreikius atitinkančiomis savybėmis, kurias geriausia aptarti konsultacijos metu su gydytoju.
Informacija atnaujinta: 2019-02-15 14:07