Kartais pabudus iš miego būna sunku praplėšti akis – dažniausiai dėl miego stokos, bet pasitaiko atvejų, kai blakstienos tikrąja to žodžio prasme būna sulipusios. To kaltininkas – išskiros iš akių, gelsvos, lipnios, o išdžiuvus – traškios.
Kodėl žmonės traiškanoja?
Nestiprus traiškanojimas yra požymis, jog jūsų akys sveikos ir atlieka visas funkcijas. Dažniausiai jos yra nekenksmingos ir tiesiog atlieka natūralią apsauginę funkciją organizme: taip išsivalo akys. Tokias traiškanas paprastai sudaro negyvos odos ląstelės, riebalinės ir gleivinės išskyros iš akių liaukų, smulkūs svetimkūniai (dulkelės, makiažo likučiai ir pan.), patekę į akį. Dieną šios išskyros nesikaupia, nes dažnai mirksime ir ašarų plėvelė padeda jas nuplauti. Miegant šis procesas nevyksta, tad visos išskyros susikaupia vidiniuose akių kampučiuose ir palei blakstienas.
Kada verta susirūpinti dėl traiškanojimo?
Tačiau kartais traiškanojimas pagausėja, padažnėja, pasikeičia išskyrų spalva (aiškiai geltonos, žalios ar baltos) ir tirštumas. Tokio traiškanojimo priežastis ir kilmė gali būti kur kas pavojingesnė. Jei jus vargina gausios ir įtartinai atrodančios traiškanos, atkreipkite dėmesį į papildomus simptomus:
- neryškų vaizdą;
- dvejinimąsi akyse;
- akių niežulį;
- sausumą akyse;
- akių skausmą;
- ašarojimą;
- paraudusias akis;
- padidėjusį jautrumą šviesai.
Jei pastebėjote nors vieną iš šių lydinčiųjų simptomų, tai gali būti infekcijos arba rimtos ligos ženklas. Tokias traiškanas – be jau išvardintų komponentų – sudaro ir pūliai (negyvi baltieji kraujo kūneliai ir mikroorganizmai, serumas ir kt.).
Kas sukelia padidintą traiškanojimą?
Priežasčių gali būti ne viena:
- Konjunktyvitas. Jo simptomai pasireiškia paraudusiomis, sudirgusiomis akimis, niežuliu ir baltomis, žalsvomis ar geltonomis išskyromis. Konjunktyvitas būna virusinis, bakterinis ir alerginis.
- Blefaritas. Išskyros būna pūlingos, putotos, geltonos arba žalios, jaučiamas akių skausmas, paraudę ir patinę vokai.
- Miežis. Miežio atveju ant voko išauga gumbelis, vokas patinsta, parausta, būna jautrus, o išskyros geltonos ir pūlingos.
- Sausų akių sindromas. Pasireiškia sausomis, paraudusiomis, krauju pasruvusiomis akimis, deginimu, neryškiu matymu, pojūčiu, jog akyje yra svetimkūnis.
- Kontaktiniai lęšiai. Nešiojant lęšius šiek tiek gausesnės traiškanos yra normali akies reakcija. Tačiau jei išskyrų daug ir jos nepranyksta net kurį laiką nenešiojant lęšių, tai gali būti infekcijos požymis.
- Sužeidimas. Net ir lengvai sužeidus akį, išskyros gali pagausėti. Jei išskyros pūlingos, o jas lydi kraujavimas, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – tai rimto akies pažeidimo požymiai.
- Ragenos opos atveju pūlingos išskyros gali būti ypatingai gausios: padengia visą rageną, stipriai apsunkindamos matymą. Jas lydi akių skausmas, paraudimas, patinę vokai. Tai labai pavojinga liga – negydant gali likti drumstis ir blogas matymas.
- Dakriocistitas. Pagausėjusias išskyras lydi skausmas vidiniame akies kamputyje, paraudęs gūzelis, patinę vokai.
- Alergija. Alergijos atveju traiškanos būna skystesnės, skaidresnės ir ne tokios gausios, paprastai parausta akių baltymai.
Be išvardintųjų atvejų, išskyros pagausėja infekcijų įtakoje: akių pūslelinės, grybelinio ir akantamebinio keratito bei daugelio kitų.
Taip pat akių traiškanojimą gali lydėti, rodos, visiškai nesusiję simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, kūno skausmai, nosies užgulimas, čiaudulys. Tai gali būti virusinės infekcijos arba bakterijų sukeltų negalavimų ženklas – sergant virusinėmis (pvz.: gripu) ar bakterinėmis infekcijomis yra normalu, jog išskyrų iš akių pagausėja. Dažniausiai praėjus ligai išskyros taip pat grįžta į normos ribas.
Kai kurias priežastis, sukėlusias padidintą akių traiškanojimą galima pašalinti ir namų sąlygomis. Vis dėlto, pastebėję neįprastas išskyras ir kitus, jas lydinčius simptomus, nedelsdami kreipkitės į oftalmologą – tik jis gali nustatyti tikslią anomalaus traiškanojimo priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą.