kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Vokų raumenų ligos

Vokų raumenys — tai judinamasis vokų aparatas, kuris susideda iš šių raumenų ir nervų: žiedinio akies raumens, m. orbicularis oculi, inervuojamo veidinio nervo, n. facialis, viršutinio voko keliamojo raumens, m. levator palpebrae superioris, akies judinamojo nervo, n. oculamotorius, voko kremzlės viršutinio ir apatinio raumens, m. tarsalis superior et inferior, simpatinio nervo, n. sympathicus.

    • Vokų mėšlungis, musculus orbicularis oculi spazmas, blepharospasmus, būna:
      1. kloninis;
      2. toninis.

      1. Klotimis blefarospazmas gali pasireikšti:

      • vokų virpėji­mu, tremor. Ligonis junta voke nemalonų virpėjimą, kuris priklauso nuo kai kurių raumens skaidulų susitraukinėjimo. Virpėjimas kartojasi prie­puoliais. Dažniausiai būna pavargus, po psichinių traumų ar šiaip ner­vingiems asmenims.
      • dažnas mirksėjimas, nictitatio. Būdingas vaikams po konjunktyvito, ypač sergantiems anemija ir neurozėmis. Gali būti ir vyresnio am­žiaus neurasteniškiems žmonėms (dažnai trūkčioja ir gretimi veido raumenys).

      Gydymas: šalinti priežastį. Vaikams gali praeiti negydomas.

      2. Toninis blefarospazmas gali būti:

        • 1. refleksinis,
        • 2. savaiminis (esencialinis),
        3. simptominis.

      2.1. Refleksinis blefarospazmas — nuolatinis, trunka ilgai, atsi­randa dirginant akies obuolio priekinę atkarpą, n. trigeminus.
      Klinika: akis užmerkta, vokai paburkę, vokas gali būti išvirtęs ar įvirtęs. Atsiranda dėl keratito (ypač skrofuliozinio), elektros oftalmijos, junginės ir ragenos svetimkūnių. Rečiau — sergant sinusitu, nosies poli­pais, tonzilitu, dantų kariesu (priepuoliai kartojasi).

      2.2. Savaiminis (esencialinis) blefarospazmas su akių ligomis nesu­sijęs. Dažniausiai pasitaiko isterinis ir senatvinis blefarospazmas.

      2.3. Simptominis blefarospazmas būna sergant galvos smegenų ir ausų ligomis, kai pažeidžiamas veidinio nervo branduolys ar žievės centrai. Tuomet po spazmo gali prasidėti paralyžius.

      Gydymas: reikia šalinti refleksinį ir simptominį blefarospazmą sukėlusią priežastį. Savaiminis  blefarospazmas gydomas sedatyviniais preparatais, hipnoze. Senatvinio blefarospazmo gydymas dažniausiai būna neefektyvus. Sunkiais atvejais taikomas chirurginis gydymas — lateralinė kantotomija (susilpninamas m. orbicularis oculi veikimas).

    • Žiedinis akies raumuo, musculus orbicularis oculi, paralyžiuojamas pažeidus veidinio nervo branduolius arba periferinį nervą.

Etiologija: otitas, pūlinis mastoiditas, kaukolės pagrindo lūžis, intrakranijinis navikas, po galvos smegenų operacijų, po ausies radikalių operacijų, sergant reumatu ir kt.
Klinika: vokų plyšys platus, akis negali užsimerkti — kiškio akis, lagophthalmus, apatinis vokas išvirtęs, ragenos apatinėje dalyje — uždegi­mas, — keratitis e lagophthalmo, veidas asimetriškas, nosies ir lūpos raukšlė išlyginta.
Lagoftalmas gali susiformuoti ne tik dėl paralyžiaus, bet ir dėl kitų priežasčių (pvz., trumpų vokų, randų, egzoftalmo).
Gydymas: paralyžinio lagoftalmo gydymas — neurologinis. Jeigu pažeista ragena, nakčiai užtepami tepalai, kurie saugo akį, kad ji neišdžiūtų. Sunkiais atvejais bet kokios kilmės lagoftalmo gydymas yra chirurginis — lateralinė blefarorafija arba tarzorafija.

  • Viršutinio voko keliamojo raumens, musculus levator palpebrae superioris, patologija. Spazmo dažniausiai nebūna, o raumens paralyžius ar kitos kilmės sutrikimai pasitaiko dažnai. Raumens hipofunkcija (arba afunkcija) pasireiškia viršutinio voko nusileidimu, ptosis palpebrae superioris (65 pav.).Ptozė gali būti įgimta ir įgyta, vienpusė arba abipusė, neurogeninė ir miogeninė.
    • Įgimta ptozė dažniausiai abipusė ir priklauso nuo m. levator palpebrae superioris ar n. oculomotorius sklaidos anomalijų. Dažnai kartu būna ir kitų įgimtų akių ydų, epicanthus, microblepharia bei kt.
    • Įgyta miogeninė ptozė susiformuoja dėl m. levator palpebrae su­perioris traumų (tarp jų ir operacinių), po uždegimo, navikų ir kt.
    • Įgyta neurogeninė ptozė atsiranda dėl šių priežasčių:
      • n. ocu­lomotorius paralyžiaus sergant centrinės nervų sistemos ligomis (navikais, abscesu, meningitu, išsėtine skleroze, tabes dorsalis, infekcinėmis galvos smegenų ligomis ir kt.) arba esant akiduobės patologijai fissura orbitalis superior srityje;
      • simpatinio nervo, inervuojančio m. tarsalis, patologijos (kaklo traumos, aneurizmos, navikų, strumos ir kt.).

      Klinika: voko nusileidimo laipsnis gali būti labai įvairus — nuo vos pastebimo iki visiško (akis užmerkta, žmogus atsimerkti negali). Li­gonis, sergantis sunkia ptozės forma, norėdamas atsimerkti, suraukia kak­tą. Susitraukus kaktos raumeniui, vokas gali truputį pakilti. Ligonis pa­kelia, galvą kad galėtų matyti. Jei ptozė susiformavo pažeidus kaklo simpa­tinį nervą, bus Hornerio sindromas — ptozė, miozė, enoftalmas.
      Gydymas: nedidelės ptozės gydyti nereikia. Esant didelei ptozei — gydoma chirurgiškai: trumpinamas m. levatoris, palpebrae superior, šis rau­muo pritvirtinamas prie m. rectus superior arba daromos specialios siūlės viršutiniame voke.

    • Synkinesia Marcus-Gunn — retas įgimtas vienpusės ptozės atvejis, kai kramtant ar išsižiojus vokas visiškai pasikelia. Manoma, kad šio reiš­kinio etiologija yra ydinga raumenų inervacija.