kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Tinklainės degeneracijos

Degeneratio retinae, neuždegiminės tinklainės ligos linkę progresuoti pasižymi labai polimorfine klinika. Ligų metu pakinta tinklainės nervinės ląstelės, dėl to mažėja regos funkcijos: centrinis ir periferinis matymas, adaptacija tamsai, pakinta ERG. Kai kada labiau pažeidžiama tinklainės centrinė dalis, o kai kada — ekvatorinė, periferinė.

Pigmentinė tinklainės degeneracija, degeneratio retinae pigmentosa. Sunki paveldima recesyvinio bei dominantinio tipo, progresuojanti tinklainės liga. Sunkesnė yra recesyvinio tipo pigmentinė tinklainės degenera­cija, nes dažnai būna ir kitų įgimtų organizmo anomalijų. Liga prasideda vaikystėje, progresuoja ir sulaukęs 40—50 metų ligonis beveik nemato. Ankstyvoje ligos stadijoje vyksta pakitimai stiebeliuose bei tinklainės pigmentiniame epitelyje, sutrinka rodopsino apykaita, adaptacija tamsai, formuojasi hemeralopija, vištakumas. Ligoniai skundžiasi, kad blogai ma­to prietemoje, naktį. Tiriant tinklainę, randama tamsių, netaisyklingos formos pigmentinių dėmelių, kurios primena kaulinius kūnelius. Vėliau jų gausėja, dėmelės susilieja ir sudaro juodą tinklą, plečiasi makulos ir tinklainės periferijos link. Tinklainės kraujagyslės esti labai plonos, tiesios, visai išnyksta smulkiosios šakutės. Regos nervo diskas — gelsvos vaško spalvos, atrofiškas (LXIV pav.). Kartais gana anksti atsiranda pakitimų centrinėje tinklainės dalyje. Vėliau, drumstėja lęšiukas. Su amžiumi blogėja adaptacija tamsai, kinta akiplotis. Iš pradžių galima rasti žiedinę akipločio skotomą, vėliau akiplotis siaurėja koncentriškai ir lieka siaurutis, vamzdi­nis regėjimas. Ligoniui sunku orientuotis aplinkoje. Jei makulinė sritis nepaliesta, centrinis regėjimas gali išlikti geras. Sergant pigmentine tinklai­nės degeneracija, pakinta ERG. Liga nepagydoma, galima tik sulėtinti jos eigą. Skiriami vaistai, plečiantys tinklainės kraujagysles, antiskleroziniai, medžiagų apykaitą gerinantys medikamentai, ENKAD, DNR, taufonas. Dabar siūloma lazerio terapija. Pigmentinė tinklainės degenera­cija yra Lorenso-Mun’o-Barde-Bidlio sindromo sudedamoji dalis, vienas jo simptomų. Be pakitimų tinklainėje, ligoniui sutrinka klausa, atsiranda endokrininė patologija, žmogus tunka, ūgis — žemas, jis atsilieka protiškai. Degeneratio retinae albescens, šviesi židininė tinklainės degeneracija. Ligos metu esti beveik visi tie patys simptomai, kaip ir sergant pigmentine tinklainės degeneracija, tik nėra tinklainės pigmentacijos, o visame jos plo­te išmėtytos daugybinės balzganos dėmelės.

Degeneratio retinae sine pigmento, liga labai panaši į pigmentinę tink­lainės degeneraciją; prasideda vaikystėje, formuojasi hemeralopija, siau­rėja akiplotis, blogėja rega, pakinta ERG, tačiau tinklainėje nėra pigmen­tuotų židinių.

Ablatio retinae, atšokusi tinklainė. Tinklainės neuroepitelis atsiskiria nuo pigmentinio epitelio. Ligos priežastys labai įvairios. Tinklainės atšo­ka gali būti pirmine idiopatinė ir antrinė.

Idiopatinės tinklainės atšokos metu beveik visada tinklainėje esti vienas ar keli plyšiai, pro juos prasiskverbia subretininis skystis ir atsluoksniuoja tinklainę. Plyšimai įvyksta jau anksčiau pakitusioje tinklainėje. Dažniau plyšta trumparegėse, belęšėse akyse, taip pat akyse, kur yra de­generacinių tinklainės bei gyslainės pakitimų. Svarbus vaidmuo priklauso ir stiklakūniui. Įvairūs predisponuojantys faktoriai: traumos, sunkus fi­zinis darbas. Apie 90% atvejų plyšiai esti ekvatorinėje tinklainės dalyje. Antriniai tinklainės atšokimai atsiranda dėl akies obuolio apvalkalų uždegimo, kraujosruvų, navikų. Tinklainė plyšta labai retai.

Liga dažnai prasideda prodrominiais reiškiniais: mirga akyse, daiktai atrodo iškraipyti, prieš akis slenka lyg kokia uždanga.

Tiriant oftalmoskopiškai, matyti šviesiai pilka tinklainė, susimetusi klostėmis, kraujagyslės tamsios, kartais dingstančios gilesniuose raukšlių tarpuose. Atšokusioje tinklainėje galima rasti įvairaus didumo ir formos vieną ar kelis tinklainės plyšius (LXXV pav.). Juos nesunku pažinti iš šviesiai raudonos spalvos pilkšvame atšokusios tinklainės fone. Kartais akies dugno periferijoje matyti platus plyšys — tai nuo ora serrata atp­lyšusi tinklainė, desinsertio retinae. Atšokus tinklainei, stiklakūnis esti sudrumstėjęs, kartais ir akies dugną sunku įžiūrėti. Ties atšokusia tinklai­nės sritimi pakinta akiplotis, ypač prietemoje. Gali būti sutrikęs spalvų jutimas, akispūdis dažnai esti žemas, hipotonija. Iš pradžių tinklainė daž­niausiai atšoka viršutinėje lateralinėie akies dugno dalyje. Ilgainiui atsisluoksniuoja visa tinklainė, ablatio retinae totalis. Tokioje akyje po kurio laiko drumstėja lęšiukas, priekinė kamera darosi gili, akis minkšta, hipotoniška. Neretai esti iridociklitas, pasidaro synechiae posteriores, seclusio et occlusio pupillae. Be oftalmoskopijos diagnozuoti atšokusią tinklai­nę padeda tyrimas ultragarsu bei pakitimai ERG. Geresni gydymo re­zultatai esti, kai blokuojamas tinklainės plyšys, kol tinklainė dar nedaug atšokusi. Jei tinklainės plyšys nedidelis ir atšoka neaukšta, galima gy­dyti lazerio koaguliacija, jei atšokęs didelis tinklainės plotas, didelė pūslė, reikia daryti įvairias odenos plastines operacijas, plyšį blokuoti. Kartais reikia operuoti kelis kartus. Esant stiklakūnio pakitimams, sąaugoms, jos atidalijamos, atliekant vitrektomiją. Geresni rezultatai, kai tinklainės plyšys nedidelis, kai anksti pradedama gydyti. Kuo didesnis tinklainės plotas atsisluoksniuoja, tuo blogesni rezultatai. Daug reikšmės rezulta­tams turi pakitimai tinklainėje ir stiklakūnyje, dėl kurių tinklainė ir atšo­ka. Tinklainė gali atšokti pakartotinai. Tokiems asmenims reikia tinkamai organizuoti pooperacinę reabilitaciją, režimą.

Angiomatosis retinae, Hippel-Lindau liga. Tinklainėje atsiranda šviesios spalvos iškilimas, į kurį įlenda smarkiai susiraičiusi arterija, o iš jo išlenda plati vingiuota vena (LXXVI pav.). Po kurio laiko tokie pakitimai atsi­randa kitoje tinklainės vietoje. Vėliau iš pakitusių kraujagyslių į tinklainę ir stiklakūnį atsiveria kraujosruvos. Pakitimų tinklainėje vis daugėja, for­muojasi proliferaciniai pažeidimai, atšoka tinklainė, drumstėja lęšiukas. Šia liga serga ir vaikai, ir jauni žmonės. Gali būti pakitimų ir kitoje akyje, kituose organuose: smegenyse, inkstuose.

Gydoma lazerio koaguliacija, hormonais.

Pigmentatio retinae naevoides, melanosis retinae. Tinklainėje susifor­muoja nedidelės krūvelės apskritų juodų dėmelių (LXXVII pav.). Jos gu­li užpakalinėje tinklainės kraujagyslių dalyje, yra pigmentinio epitelio sankaupos.

Fibrae medullares. Tinklainėje prie regos nervo disko matyti šviesios dėmės, pakraščiuose net išplūšijusios (LXXVIII pav.). Šitaip atsitinka dėl to, kad tinklainės nervinės skaidulos anksčiau, dar prieš sulendant į lamina cribrosa angutes, apsigaubia netransparentinėmis, mielininėmis makšti­mis. Triušiams tai esti nuolat, žmogui atsitinka retai. Dažnai tokiose aky­se susiformuoja ir refrakcijos ydos.