kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Ragenos formavimosi ydos

Ragenos formavimosi ydos

Dažniausiai yra pakitusi ragenos forma ir jos dydis.

    • Maža ragenamicrocornea. Įgimta yda. Naujagimio ragenos skersmuo mažesnis kaip 10 mm. Beveik visada per maža yra ir visa akis, microphthalmus. Tačiau kartais mažą rageną gali turėti ir normalių matmenų akis. Svarbu atsiminti, kad akys su maža ragena linkusios sirgti glaukoma.
  • Didelė ragenamegalocornea. Tai paveldima yda. Būdinga beveik tik vyrams, perduodama iš motinų — konduktorių. Abiejų akių ragenos skersmuo didesnis kaip 13 mm. Ragena atrodo labai gaubta, nors jos gaubtumo spindulys nesumažėjęs. Priekinė kamera gili, gali drebėti rainelė (iridodonezė). Kartais tokiose akyse matyti ir kitokių anomalijų: netai­syklinga vyzdžių padėtis, vyzdžio susiaurėjimas dėl vyzdį plečiančio rau­mens, m. dilatator pupillae, atrofijos, lęšiuko panirimas ir kt.

 

Šią ragenos ydą skirti nuo įgimtos glaukomos padeda normalus akispūdis, ragena nuolat lieka skaidri, regėjimas geras.

  • Keratokonusaskeratoconus, ragenos kūgis. Priežastys — neaiškios. Galimas dalykas, kad tai paveldima yda. Gana dažnai ragenos kūgis randamas trisomijos 21 atveju. Dažniau­siai prasideda 9—25 metų amžiuje, abiejose akyse, tik ne iš karto ir ne tuo pačiu metu. Suplonėja ragenos centras, kuris iš lėto išsigaubia į priekį kūgiu. Ligoniai skundžiasi, kad susilpnėjo regėjimas.

 

Tiriant nustatoma trumparegystė, o vėliau — netaisyklingas miopinis astigmatizmas, kurie nepasiduoda korekcijai akiniais. Iš pradžių ragenos kūgio nematyti, tačiau skiaskopuojant neįmanoma nustatyti šešėlio judėjimo krypties. Jis sukasi vyzdžio centre. Biomikroskopuojant ragenos centre giliuosiuose stromos sluoksniuose matyti labai švelnios vertikalios lini­jos — keratokonuso linijos. Vėliau aiškiai matyti pakitusi ragenos forma, ypač žiūrint į ją iš šono. Kartais dėl suplonėjusios ragenos tempimo plyšta Descemeto membrana, priekinės kameros skystis patenka į ragenos stromą, ji drumsčiasi, susiformuoja ūmusis keratokonusas.
Gydymas: iš pradžių gerai regėjimą atstato kontaktinės linzės. Kai ragenos kūgis labai didelis ar ragena žymiai padrumstėjusi, rekomenduo­jama persodinti rageną. Kad dėl ūmiojo keratokonuso ragena neprakiur­tų, į priekinę kamerą įšvirkščiama paties ligonio kraujo ar jo kraujo plazmos.

  • Keratoglobusaskeratoglobus, ragenos gaublys. Nuo ragenos kūgio skiriasi tuo, kad išsigaubęs ne tik ragenos centras, bet visa ragena. Reikia skirti nuo įgimtos glaukomos ir dideles ragenos.