kainos Kainos
gydytojai Gydytojai
Skambinti Skambinti
Registracija Registracija

Akių ligos

Egzogeniniai infekciniai konjunktyvitai

Ūmūs infekciniai konjunktyvitai. Bendroji simptomatika.

    • Ūmų infekcinį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai kokinė infekcija. Nežiūrint sukėlėjų įvairovės, šių konjunktyvitų klinika turi daug bendrų bruožų. Jie gydomi, nepriklausomai nuo sukėlėjų, dažnai taip pat.

Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai ir antroje. Ligoniai skundžiasi, kad jiems akis skauda, niežti, junta sve­timkūnį, akis paraudusi, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Jiems ryte sunku atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai.
Objektyviai matyti ryški konjunktyvalinė injekcija, paburkusi jun­ginė. Ypač paburksta skliauto junginė. Gali būti folikulų (junginės adenoi­dinio sluoksnio hiperplazija), papilų. Rečiau būna chemozė. Neretai po jungine būna nedidelės kraujosruvos. Sekreto daug, jis dažniausiai gleivinis arba gleivinis-pūlinis.
Gydymas: pirmiausia reikia pašalinti pūlius iš junginės maišelio. Jis praplaunamas 1 : 5000 furacilino tirpalu. Plaunant reikia plačiai pras­kleisti vokus ir dezinfekuojantį tirpalą pilti iš guminio balionėlio. Dezinfekuojantys vaistai lašinami kas 2—3 val. 7—10 dienų. Dažniausiai ūmi­nius infekcinius konjunktyvitus sukelia kokinė flora, todėl geriausia gy­dymui naudoti sulfanilamidų ir antibiotikų lašus: Sol. Sulfacyli natrii nuo 10 iki 30%, Sol. Tetracyclini 1%, Sol. Laevomycetini 0,25%. Nak­čiai junginės maišelį reikia tepti tepalais: Ung. Sulfacyli natrii 10 arba 20%,  Ung, Tetracyclini 1% arba Ung. Synthomycini 1%.
Esant ūmiam konjunktyvitui, kategoriškai draudžiama užrišti akį, nes junginės maišelyje susikaupia daug pūlių, ragena maceruojama, atsiranda erozijų ir opų.
Profilaktika: svarbiausia — laikytis asmens higienos (neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine). Sergančių vaikų negalima leisti į mokyklą, vaikų darželį. Žmonėms, kurie bendravo su ligoniu 2—3 dienas, reikia lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20% 3 kartus per dieną. Kol yra išskyrų, kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.

    • Ūmus epideminis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Kocho-Uikso gramneigiama lazdelė. Infekcija plinta per rankas, nosines, patalynę, rankšluosčius, vandenį. Sukėlėją perneša ir musės. Vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) serga visi arba beveik visi asmenys. Ūmus epide­minis konjunktyvitas labiausiai paplitęs karštuose kraštuose (Egipte, Alžyre, Indijoje, Australijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Kaukaze). Vidutinės temperatūros kraštuose ši liga paplitusi mažiau ir jos eiga būna lengvesnė.

Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Pradžia — ūmi. Vokui sulipę, ligonis ryte negali atsimerkti. Sekretas pūlingas, ryški konjunktyvalinė injekcija. Akies obuolio junginėje — daug smulkių kraujosruvų. Ligonis gali bijoti šviesos, akys gausiai pūliuoja arba ant junginės susidaro plėvės panašios į difterines. Apatinio skliauto junginė paburkusi, gali atsirasti folikulai. Nusilpę suaugę žmonės arba vaikai ima negaluoti, kaip ir sirgdami gripu.
Komplikacijos — keratitas, ragenos opa, iridociklitas. Jei nėra komplikacijų, liga trunka 5—7 dienas. Rečiau gali būti netipinė poūmė eiga.
Diagnozė nustatoma remiantis epidemiologija, klinika ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo rezultatais.
Gydymas: kaip ir kitų ūmių infekcinių konjunktyvitų.
Profilaktika: nustatyti infekcijos nešiotoją ir jį gydyti dezinfekuo­jančiais lašais. Epidemiologiniuose židiniuose visiems vaikams profilak­tiškai lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20%. Reikia laikytis asmeninės higienos, naikinti muses, taip pat patartina turėti sanitarinio švietimo priemones (plakatus, paskaitų ciklus, kino filmus, įrašytas televizijos laidas, atmin­tines ir kt.).

    • Ūmus pneumokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Frenke­lio—Vekselbaumo pneumokokas (gramteigiamas diplokokas). Jų būna junginės sekrete ir epitelyje. Kartais kyla epidemijos (ypač vaikams spalio — kovo mėnesiais). Ligos priežastis — autoinfekcija pneumokoku, sergant prigumonija. Dažniau serga vaikai. Kartais kartu su konjunktyvitų atsi­randa ir sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataras, kurių sukėlėjas taip pat yra pneumokokas.

Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Iš pradžių suserga viena akis, o po 1—2 dienų — antra. Pradžia — ūmi. Vokai paburkę, sulipę.  Ryški konjunktyvalinė  injekcija. Traiškanos pūlingos, jų daug. Akies obuolio junginėje atsiranda taškinių kraujosruvų (XV pav.), kar­tais plėvių, kurias nuėmus junginė nekraujuoja. Procesas trunka 7—12 dienų.
Komplikacija — keratitas. Diagnozę galima nustatyti iš klinikos ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo.
Gydymas: aprašytas anksčiau.

    • Streptokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas dažniausiai hemo­lizinis streptokokas.

Klinika: labai panaši į pneumokokinio konjunktyvito. Ant jungi­nės gali susidaryti plėvės. Dažnai pakyla kūno temperatūra, būna bendras organizmo negalavimas.
Komplikacija — keratitas.
Gydymas: aprašytas anksčiau.

    • Stafilokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Staphylococcus pyogenes, aureus, citreus, albus. Aptinkamas retai, tačiau stafilokokai daž­nai randami esant kitos etiologijos konjunktyvitams. Procesas dažnai būna kartu su opiniu blefaritu.

Gydymas: kaip ir kitų ūminių bakterinių konjunktyvitų.

  • Gonorėjinis konjunktyvitas (gonoblenorėja). Sukėlėjas — gra­mneigiamas Neiserio diplokokas (gonokokas), kuris patenka į junginės maišelį. Gonoblenorėja gali sirgti naujagimiai vaikai ir suaugę. Naujagimiai užsikrečia gimdymo metu slinkdami gimdymo takais (jei motina serga gonorėja) arba nuo aptarnaujančio personalo. Vaikai (dažniausiai mergaitės) užsikrečia nuo motinų per patalynę, rankšluosčius ir kitus bendro naudojimo daiktus. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia nuo savo lytinių organų, jei nesilaiko higienos (neplauna rankų). Mūsų laikais gonoblenorėja pasitaiko labai retai. Atsižvelgiant į klinikos ypatumus, gonoblenorėja skirstoma į naujagimių, vaikų ir suaugusiųjų.

 

Naujagimių gonoblenorėjos inkubacinis periodas yra nuo kelių valandų iki 2—3 parų.
Klinika: skiriami tokie gonoblenorėjos periodai: a) infiltracijos periodas — vokai ir junginė paburkę, paraudę, kieti. Praskleidus vokus, iš junginės maišelio pasirodo mėsos nuoplovų spalvos sekretas. Junginė puri, kraujuoja; b) blenorėjos (pūliavimo) periodas — po 3—4 dienų nuo ligos pradžios vokai suminkštėja, atsiranda labai daug pūlių, kurie sulipdo vokus ir teka per veidą; c) papiliarinės hipertrofijos perio­das — sumažėja sekreto kiekis, mažėja junginės paraudimas ir infiltra­cija. Junginėje (ypač apatiniame skliaute) atsiranda spenelių formos išau­gų. Randų dažniausiai nebūna.

 

  • Vaikų gonoblenorėjos eiga yra sunkesnė negu naujagimių. Serga dažniausiai viena akis. Dažna komplikacija — ragenos opos. Suaugusiųjų gonoblenorėjos eiga labai sunki, serga  dažniau­siai viena akis.
    Komplikacijos — ragenos opos. Būna ir bendra simptomatika (karščiavimas, sąnarių, raumenų skausmai).

 

Pavojingiausia gonoblenorėjos komplikacija — ragenos opos. Sun­kiausiais atvejais ragena perforuoja, akies obuolys atrofuojasi.
Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir junginės sekreto bakterio­loginio tyrimo rezultatais (randama gonokokų).
Gydymas: bendras — skiriami antibiotikai ir sulfanilamidai, dozės — pagal ligonio amžių. Vietinis gydymas — dažnai plauti junginės maišelį 1:5000 kalio permanganato tirpalu, lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20 — 30% kas 2 val. Nakčiai junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Gydymą tęsti, kol ligonis visiškai pasveiks ir iš junginės sekreto išnyks gonokokai. Negydant šis konjunktyvitas trunka apie 2 mėnesius, gydant — 6—12 die­nų.
Prognozė — laiku ir tinkamai pradėjus gydyti — gera.
Profilaktika: Lietuvoje naujagimių gonoblenorėjos profilaktika yra privaloma. Tik ką gimusio naujagimio vokai nuvalomi tamponu, suvil­gytu 1 : 1000 Sol. Furacilini ir į abi akis lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20—30% tirpalo (arba antibiotikų). Reikia tirti nėščias moteris, ar jos ne­serga gonorėja, jei taip — kuo skubiau gydyti.

 

  • Difterinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Leflerio lazdelė. Junginės uždegimas būna kartu su gerklų difterija. Serga vaikai iki 4 metų am­žiaus, o suaugę žmonės — retai.

 

Klinika: iš pradžių staiga pakyla kūno temperatūra. Vokai išburksta, sukietėja, skauda, jų išversti nepavyksta, bet galima truputį praskleisti. Iš junginės maišelio išteka drumstas sekretas su dribsnių pavidalo priemai­šomis. Skiriamos kelios difterinio konjunktyvito formos: a) difterinė — vokų junginėje susidaro pilkšvi infiltratai, jie opėja ir pasidengia gelsvai pilkšvomis plėvėmis (XVI pav.), kurias nuėmus junginė kraujuoja. Taigi vyksta junginės nekrozė. Lieka junginės randai, gali būti simblefaronas. Tai labai sunki forma; b) krupozinė — eiga lengvesnė, injekcija nedidelė, sekreto ir plėvių nedaug; c) kataralinė — plėvių nebūna, junginė paraudusi su melsvu atspalviu. Tai lengva forma.
Komplikacija — keratitas (ypač sergant difterine forma).
Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir bakteriologinio tyrimo rezultatais.
Gydymas: ligonis izoliuojamas infekciniame skyriuje. Sušvirkščiamas priešdifterinis serumas. Naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai parenteraliai ir lašais į junginės maišelį, vitaminas A, B grupės vita­minai per os ir lašais. Junginės maišelis ligos pradžioje dažnai plaunamas kalio permanganato (1 : 5000) tirpalu ir lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20% ir antibiotikų tirpalai. Nakčiai junginės maišelis ištepamas antibiotikų tepalu (Ung. Synthomycini 1% arba Ung. Tetracyclini 1%).
Profilaktika — skiepai nuo difterijos. Ligonis kuo skubiausiai izoliuojamas nuo sveikų vaikų.